AGRARININKO PASTABOS
Česlovas Karbauskis
Agrarinių mokslų daktaras, ūkininkas
Taupykime, bet protingai
Lietuvos kaimas ištiktas nevilties? Nežinioje palikti pieno gamintojai, prarastas pajamas skaičiuoja grūdų augintojai, atžalas į Europą išlydi šeimos ūkių savininkai, kuriamos prielaidos prekinių ūkių veiklai apriboti, tačiau mes liekame optimistai.
Šilta žiema, gražiai sužaliavę žiemkenčiai, geltonuojantys rapsų laukai, drėgnas, neblogą grūdų derlių žadantis pavasaris – puikios prielaidos sėkmingai metų baigčiai. Sėkmei reikia ryžto, laiku atliktų technologijų korekcijų bei ekonominės analizės.
Šis pavasaris – nestandartinis. Ankstyva vegetacijos pradžia, užsitęsęs žemų, nors ir teigiamų temperatūrų periodas, neleidęs žiemkenčiams aktyviai augti, sukūrė situaciją, jog dalis azoto bei sieros, išbertų pagrindinio tręšimo metu, nebuvo augalų įsisavinta. Tam įtakos, žinoma, turėjo ir gausus lietus.
Tikėtina, jog iš 150–170 kg/ha azoto veikliosios medžiagos augalui atiteko gerokai mažiau. Ne veltui šiemet daug margų kviečių laukų. Kita šio pavasario bėda – išryškėjęs sieros trūkumas.
Priežastys – per maža amonio sulfato norma arba tam tikro kiekio sieros išplovimas, jei tręšta labai anksti.
Bėdos dar taisytinos. Amonio sulfatas dar padės vėlyvesnės sėjos žieminiams kviečiams (100–150 kg/ha norma), o jei vėl prasidėtų lietūs – ir visiems kviečių pasėliams. Nepamirškime ir vasarinių grūdinių augalų, kurių papildomas tręšimas siera dabar optimalus.
Jau šią savaitę pakeitėme „Agrokoncerno“ ūkių tręšimo amonio salietra grafikus ir beveik visiems plotams papildomai skiriame 40–50 kg/ha azoto ne grūdų baltymingumui, o optimaliam derliui užtikrinti. Šis sprendimas nestabdo mūsų pasiruošimo papildomiems derliaus gausinimo darbams: rapsų ankštims apipurkšti amonio sulfatu, karbamidu ar amonio sulfato ir karbamido mišiniu, kviečių papildomam tręšimui grūdų baltymingumui padidinti, papildomam ankštinių tręšimui amonio sulfatu. Ilgametė patirtis rodo, jog trąšos efektyviau augalų įsisavinamos juos papildomai apdorojus „Agroplus“ mikroelementais.
Nereikėtų šiandien atidėlioti ir numatytų pasėlių priežiūros darbų, mūsų ūkiuose tam skiriamas ypatingas dėmesys. Dauguma žieminių kviečių jau baigia išleisti trečią lapą nuo viršaus, kuris daugiau nei 10 proc. prisideda prie grūdo užpildymo. Ligas mes pamatome tik tada, kai jos jau būna pakenkusios augalui ir tada panaudoti fungicidai tos dalies lapo nebeišgelbėja. Vis dėlto, norint išlaikyti šį lapą sveiką, labai svarbu laiku purkšti – kai tik visiškai išlenda šis lapas.
Atsėliuotuose kviečiuose jau smarkiai plinta kviečių dryžligė. Nestabdoma ši liga gali suniokoti pasėlį per savaitę, todėl purkšti reikėtų nedelsiant. Lapų septoriozei plisti sąlygos taip pat labai palankios (drėgna, šilta). Jei neapsaugosime javų dabar, pažeidimus pastebėsime po 10–12 dienų. Visgi purškiant geriausia būtų pasirinkti produktą ar jų mišinį, kuris kovotų su trimis šiuo metu plintančiomis ligomis: miltlige, dryžlige ir septorioze. Mūsų pasirinkimas atsėliuotiems kviečiams: „Tango Flex“ (0,7 l/ha) ir „Barclay Bolt XL“ (0,3 l/ha); arba „Siltra Xpro“ (0,5 l/ha) ir „Talius“ (0,1 l/ha). Neatsėliuotiems kviečiams: „Allegro super“ (0,75 l/ha) arba „Opera N“ (0,8 l/ha) ir „Corbel“ (0,2 l/ha). Purškiant fungicidais reikėtų nepamiršti ir augimo reguliatoriaus. Mes naudojame „MedaxTop“ (0,7–1 l/ha) arba „Cuadro“ (0,3–0,4 l/ha). Tačiau esant aukštai oro temperatūrai purkšti nereikėtų.
Žieminiuose kvietrugiuose kai kur jau pasirodė geltonosios rūdys - labai efektyviai su šia liga susitvarko „Duett Ultra“ (0,4 l/ha).
Vasariniai miežiai dar labai maži, bet jau matyti pirmieji tinkliškosios dryžligės pažeidimai. Ši liga labai susilpnina augimą ir pasėlis lėčiau uždengia dirvos paviršių. Kovojant su šia liga ne visi fungicidai efektyvūs. Mes renkamės mažesnę normą, bet nelaukiame, kol liga įsibėgės – panaudojame „Acanto Prima“ (0,5 kg/ha). Jei ligos anksti nepasireiškia, purškimą vėliname ir naudojame „Adexar“ (0,5 l/ha).
Žieminiai rapsai jau pradėjo žydėti. Vienas žiedas žydi ir apsivaisina per vieną dieną, dar kelias dienas jis tiesiog vegetuoja. Tada žiedlapiai krisdami prilimpa lapų pažastyse ir jiems pūnant liga – baltasis sklerotinis puvinys – patenka į stiebą. Kadangi rapsai šiemet turi daug šalutinių šakų, žydėjimas tęsis dar ilgai. Žydėjimo pabaigoje, senstant apatiniams lapams, pradeda plisti juodoji dėmėtligė, o pradėjus formuotis ankštaroms pažeidžia ir jas. Efektyviausia gerą pasėlį apsaugoti fungicidais per du kartus – žydėjimo pradžioje ir pabaigoje jau susiformavus pagrindinėms ankštaroms, jei tai leidžia galimybės. Mes renkamės „Cantus“ (0,35 kg/ha) ir „Silwet Gold“ (0,1 l/ha) pradžioje ir „Juventus“ (0,7 l/ha) žydėjimo pabaigoje.
Neturint galimybių purkšti du kartus, vieną kartą purkšti reikėtų žydėjimo viduryje. Mes renkamės stiprų ir ilgo poveikio fungicidą „Cantus Gold“ (0,5 l/ha) ir „Silwet Gold“ (0,1 l/ha).
Šiemet prisėjome daug pupinių augalų. Nors žirnius sėjome labai anksti, bet šalti orai neleido greitai jiems sudygti ir tik dabar augalai pasiekė 5 cm dydį. Tai paskutinis laikotarpis, kai dar galime kovoti su piktžolėmis. Tam naudojame herbicidą „Basagran“ (1–1,5 l/ha). Galbūt dėl šiltos žiemos pasėliuose gan daug sitonų. Vabaliukus pastebėti nelengva, bet juos išduoda apgraužti lapeliai. Patys vabaliukai didelės žalos žirniams jau nepadarys, tačiau jie pridės kiaušinėlių ir išsiritusios lervutės pažeis azotą kaupiančius šaknų gumbelius, todėl naudodami herbicidą pridedame „Fastak“ (0,2 l/ha).
Išvardijome begalę tradicinių ir papildomų gausų derlių ir aukštą kokybę lemiančių darbų. Tam reikės investicijų. Pažiūrėkime, ar jos pagrįstos? Taikydami tradicines technologijas gausime mažesnį ir prastesnės kokybės derlių. Apskaičiavome, jog vien užaugindami kokybiškesnį derlių galime padengti papildomas investicijas.
Pavyzdžiui, papildomai sunaudodami 200 kg/ha amonio salietros, išleisime apie 60 Eur (skaičiuojame su tręšimo darbų išlaidomis). Šią sumą padengs kainos skirtumas tarp antros ir ekstra klasės kviečių (6 t x 10 Eur = 60 Eur). Visiškai netręšiant papildomai marguose pasėliuose galima išauginti tik pašarinius kviečius, kurių kainos skirtumas – 6 t x 40 Eur = 240 Eur. Jei pridėsime dar ir vienos tonos derliaus priedą (čia jau investicijos ne tik į tręšimą, bet ir į kitas derlių didinančias agrotechnologijos priemones) drąsiai tvirtiname, jog visos dar galimos papildomos derlių ir kokybę didinančios priemonės duos puikų ekonominį efektą – iki 400 Eur/ha. Visai neseniai, gal prieš dvejus metus, naudodami augalų apsaugos produktus užauginome 2 tonomis didesnius derlius, nes augalams netrūko nei drėgmės, nei šilumos.
Liaudies patarlė sako: „Kas nerizikuoja, tas nelaimi.“ Nebijokime ekonomiškai pagrįstos rizikos, ir net šiais nelengvais žemdirbiams laikais galėsime džiaugtis ne tik derliumi, bet ir pelnu.
