Daugiau kaip 100 įvairių vabzdžių rūšių priskaičiuojama rapsų pasėliuose. Vieniems vabzdžiams rapsų pasėliai yra laikina prieglauda perskrendant į kitus laukus, kitiems vabzdžiams - gyvenimo būdas. Šiuo metu rapsus pažeidžia daugiau kaip 15 vabzdžių rūšių. Šios kenkėjų rūšys pasiskirsčiusios per visą rapsų vegetacijos periodą nuo daigų iki ankštarų formavimosi tarpsnių. Dėl jų padarytos žalos kasmet gaunami derliaus nuostoliai. Vidutiniškai derliaus nuostoliai gali siekti nuo 20 iki 50 proc.
Gali pasikartoti masinių antplūdžių
Vieni iš pagrindinių ir didžiausią žalą darančių kenkėjų rapsų pasėliams yra spragės, žiedinukai, gumbauodžiai ir paslėptastraubliai. Dėl neįprastai vyravusios šiltos ir švelnios žiemos, kenkėjų plitimas, jų migracijos aktyvumas ir žalingumas bus problematiškas ir šį sezoną. Gali pasikartoti ir kitų kenkėjų masiniai antplūdžiai, susiklosčius palankioms sąlygoms jiems plisti ir nepalankioms rapsams augti, pavyzdžiui kaip kopūstinė kandis, kuri 2019 metais masiškai išplito pradėjus žieminiams rapsams bręsti. Gausus šių kenkėjų plitimas ir žala buvo matoma rapsų pasėliuose, kur insekticidai buvo pavėluotai purkšti butonizacijos tarpsniu ir nenaudoti apsaugai nuo ankštarų kenkėjų žydėjimo tarpsnio metu.
Kenkėjų kontrolė rapsų pasėliuose bus efektyvesnė, jei žinosime kada kenkėjai plinta, kaip vystosi ir kokiu būdu kenkia augalams.
Pavasarį, sušilus dirvai iki 8-10°C, iš žiemojimo vietų į rapsų laukus atskrenda kopūstinių stiebinių paslėptastraublių (Ceutorhynchus pallidactylus) suaugėliai. Pasimaitinusios vabalų patelės pradeda dėti kiaušinėlius į lapkočius, lapų gyslas ir stiebus. Besivystančios lervos maitinasi augalo audiniais. Įsigriaužusios lervos į stiebą, išgriaužia takus rapsų stiebų viduje. Šis procesas trunka vidutiniškai iki 4 savaičių. Rapsams baigiantis žydėti, lervos iš stiebų per padarytas angeles iškrenta į dirvą ir virsta leliukėmis. Liepos mėnesį išsivysto nauji vabalai, kurie pasimaitinę ieško tinkamų vietų žiemojimui, tam, kad kitą pavasarį vėl skristų į rapsų laukus. Stiebinių paslėptastraublių lervų pažeisti augalai gelsta, praranda normalų audinių stangrumą ir elastingumą, sulėtėja jų vystymasis. Pažeistose vietose supleišėja stiebo audiniai ir į tokia vietas lengviau patenka grybinių ligų ar bakterinių puvinių infekcija.
Rapsiniai žiedinukai (Meligethes aeneus), ankštariniai paslėptastraubliai (Ceutorhynchus obstrictus) ir ankštariniai gumbauodžiai (Dasineura brassicae) plinta rapsų pasėliuose, stiebo ilgėjimo ir butonizacijos tarpsnio metu (BBCH 39-59). Šių kenkėjų migracijos aktyvumas ir žalingumas labai priklauso nuo oro temperatūros. Vyraujant vėsesniems ir apsiniaukusiems orams kenkėjai iš lauko niekur nedingsta, tiesiog jie būna neaktyvūs, glaudžiasi po augalų lapais ar dirvos grumsteliais. Saulėtomis ir šiltomis dienomis, esant oro temperatūrai 15°C ir daugiau, kenkėjai tampa labai aktyvūs ir žalingi. Rapsiniai žiedinukai žalingiausi rapsų butonizacijos tarpsniu, pažeidžia žiedinius pumpurus, kurie vėliau nubyra, lieka žiedkočiai, o žiedai ir ankštaros nesusiformuoja. Pastaraisiais rapsų auginimo sezonais rapsinių žiedinukų plitimas buvo labai mažas, dėl vyravusių vėjuotų orų.
Ankštarų kenkėjų kontrolė yra sudėtinga
Rapsų ankštaroms vienu metu kenkia tiek ankštariniai paslėptastraubliai, tiek ankštariniai gumbauodžiai. Šių kenkėjų suaugėliai maitinasi ir poruojasi rapsų stiebo ilgėjimo ir butonizacijos tarpsniais (BBCH 39-59), o šių kenkėjų suaugėlių patelės kiaušinėlius pradeda dėti žydėjimo tarpsnio metu (BBCH 61-63), į besiformuojančias 2-4 mm ilgio ankštaras. Ankštarinio paslėptastraublio patelė ankštaroje padaro angelę ir padeda kiaušinėlius, į tą pačią angą deda kiaušinėlius ir ankštarinio gumbauodžio patelės. Vienoje pažeistoje ankštaroje paslėptastraublio lervų būna 1-2, o gumbauodžio – priskaičiuojama dešimtimis. Ankštarinio paslėptastraublio lervos ankštaroje pragraužia sėklos epidermį ir maitinasi sėklos viduje, sunaikindamos keletą sėklų. Ankštarinio gumbauodžio lervos maitinasi ankštaros vidinės sienelės audiniais ir sėklomis ir taip sunaikina beveik visas sėklas ankštaroje. Pažeistos ankštaros deformuojasi, išsipučia, gelsta ir ankščiau bręsta. Paukščiai ieškodami lervų išlukštena pažeistas ankštaras, o drėgnesniu periodu apninka saprofitai.
.jpg)
Sąraše – naujas insekticidas
Kenkėjų kontrolei rapsuose naudojamos įvairios prevencinės cheminė priemonės, viena iš pagrindinių yra insekticidų naudojimas. Tačiau ne visais atvejais insekticidų veiksmingumas vertinamas teigiamai. Kodėl taip atsitinka? Šiai dienai paslėptastraublių apsaugai rapsuose yra registruota plataus veikimo spektro 15 insekticidų. Didžioji dalis šių produktų veikliosios medžiagos priklauso piretroidų grupei (IRAC 3A). Tos pačios veiklios medžiagos dažnas naudojimas didina atsparumo kenkėjams rizika. Dalis esančių rinkoje piretroidų grupės insekticidų, kurie yra naudojami daugiau kaip 20 metų. Piretroidų grupei priklausančios veikliosios medžiagos vyraujant aukštai temperatūrai greitai skyla, o tokiomis sąlygomis fiksuojami ir kenkėjų masiniai antplūdžiai. Tirpalo sudėtis, jo paruošimas ir purškimo kokybė taip pat turi įtakos insekticidų veiksmingumui. Tai tik dalis atsakymų, kodėl yra mažas insekticidų veiksmingumas.
Šiais metais žalingiausių kenkėjų apsaugai rapsuose skirtų insekticidų sąrašą papildė naujas piretroidų grupei priklausantis insekticidas Nexide® CS, kurio veiklioji medžiaga yra gama cihalotrinas 60 g/l. Produktas Nexide® CS registruotas nuo rapsinių ir kryžmažiedinių spragių, rapsinių žiedinukų, ankštarinių paslėptastraublių ir ankštarinių gumbauodžių. Insekticidą Nexide® CS galima naudoti nuo daigų tarpsnio iki žydėjimo tarpsnio pabaigos (BBCH 10-69). Šio insekticido vienas iš privalumų yra produkto forma – tai mikrokapsulių suspensija. Veikioji medžiaga esanti mikrokapsulėje tampa stabili, sustabdomas greitas skilimo procesas veikiant UV spinduliams ir aukštesnei, nei +25°C temperatūrai prailginamas produkto veiksmingumas. Po purškimo praėjus 30 min lietus nebeturi neigiamos įtakos Nexide® CS efektyvumui.
Insekticidų veiksmingumą galime padidinti juos naudojant tuomet, kai pasiekiamas kenkėjų žalingumo slenkstis.
• Kiekvienam purškimui naudoti insekticidus su skirtingomis veikliosiomis medžiagomis.
• Sudarant purškimui insekticidų mišinius rinktis skirtingas veikliąsias medžiagas.
• Atkreipti dėmesį ir į insekticidų formą.
• Purškimo metu atkreipti dėmesį į paruošto tirpalo pH kiekį, optimalus pH yra 5,5-6,0.
Žieminiuose rapsuose kenkėjų plitimo ir migracijos aktyvumo pikai fiksuojami, kai augalai pasiekia butoniazacijos tarpsnio vidurį (BBCH 55), tuomet butonai būna pakilę virš lapų ir prasiskleidę. Tokiu tarpsniu labai gerai matomi kenkėjai, juos lengviau atpažinti ir suskaičiuoti, tam, kad nustatytumėm žalingumo ribą.
