Blog title

„Agrokoncernas“ ieškos teisingumo aukštesnės instancijos teisme

UAB „Agrokoncernas“ nesutinka su 2021 m. sausio 20 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, kuris buvo paskelbtas sausio 27 d., atmesti bendrovės pareiškimą įvertinti aplinkybes dėl trąšų NPK 30-4-4 klasifikavimo.

„Agrokoncerno“ atstovų teigimu, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Bendrovė teiks skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. „Tikimės, jog aukštesnės instancijos teismas byloje surinktus įrodymus ir paaiškinimus ištirs išsamiai ir nešališkai“, – sako UAB „Agrokoncernas“ direktorius Edgaras Šakys.  

Ginčas tarp muitinės ir bendrovės kilo muitinei nusprendus, kad „Agrokoncerno“ 2017 m. pabaigoje importuotose trąšose NPK 30-4-4 esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 procentų masės, todėl bendrovei atsirado prievolė mokėti antidempingo mokestį. Muitinė nesutiko vadovautis akredituotų laboratorijų tyrimų duomenis, įrodančiais, kad amonio nitrato kiekis ginčo trąšose yra mažesnis nei 80 procentų.

Analogiškas trąšas į Lietuvą importavo ir kitos bendrovės, atitinkamai kilus ginčams dėl išaiškinimų buvo kreiptasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Šis teismas nurodė, jog turi būti vertinamas faktinis amonio nitrato kiekis trąšose. Be to, teismas pažymėjo, jog prezumpcija, kad jei azoto trąšose yra daugiau kaip 28 procentai, reiškia amonio nitrato daugiau kaip 80 procentų, yra nuginčijama.

Visgi Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs „Agrokoncerno“ skundą, sprendime konstatavo, esą nepriklausomų, akredituotų laboratorijų tyrimų rezultatai, įrodantys, kad trąšose NPK 30:4:4 amonio nitratas sudaro mažiau kaip 80 procentų masės, laikytini nepatikimais. Teismo nuomone, byloje neįrodyta, kad laboratorijose buvo tirtos būtent tos trąšos, kurias importavo bendrovė. Tiesa, siekiant argumentuoti sprendimą pats teismas vadovavosi laboratorijų duomenimis, tarkim, pažymėdamas, jog vienos iš akredituotų laboratorijų ir muitinės laboratorijos ištirtų mėginių rezultatai skiriasi nežymiai. Be to, teismo nuomone, tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas prekės klasifikavimui net nėra reikšmingas, nors Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išaiškino, kad turi būti vertinamas faktinis amonio nitrato kiekis trąšose.

Mūsų įsitikinimu, kelių nepriklausomų, akredituotų laboratorijų, besivadovaujančių tarptautiniais standartais, tyrimų rezultatai, patvirtinantys, kad amonio nitrato kiekis trąšose yra mažesnis, nei 80 proc., negali būti atmesti vadovaujantis deklaratyviais argumentais. Taip pat turi būti įvertinta aplinkybė, kad muitinės laboratorija, tyrusi trąšų sudėtį, nėra akredituota ne tik atlikti trąšų tyrimus, tačiau net ir paruošti jų mėginius. Tikėtina, dėl šios priežasties ginčo metu muitinė laikėsi visiškai nepagrįstos pozicijos, esą tikslus amonio nitrato kiekio trąšose nustatymas net nėra būtinas, nors antidempingo mokesčiai nustatomi būtent pagal amonio nitrato kiekį“, – teigia E. Šakys.  

Bendrovės žiniomis, sužinojus apie ginčus dėl šių trąšų Lietuvoje, Latvijos Respublikos valstybės institucijos taip pat atliko trąšų tyrimus ir nustatė, kad antidempingo mokestis minėtoms trąšoms netaikomas. Taigi, bendrovės nuomone, ginčo dėl trąšų klasifikavimo sprendimas svarbus ne tik „Agrokoncernui“ ir kitoms bendrovėms Lietuvoje, bet ir visiems trąšų importuotojams Europos Sąjungoje.

E. Šakys primena, kad trąšas NPK 30-4-4 „Agrokoncernas“ ir kitos bendrovės į Lietuvą importavo kelis metus, atitinkamai jas deklaruodavo, mokėdavo mokesčius ir parduodavo. Tačiau abejonės dėl esą neteisingai apskaičiuojamų mokesčių kilo tik po to, kai vienintelio bendrovės akcininko Ramūno Karbauskio vadovaujama politinė partija 2016 m. pabaigoje laimėjo Seimo rinkimus. Visos 2016 m. Seimo kadencijos metu bendrovė buvo nuolat nepagrįstai skundžiama ir atitinkamai ne kartą tikrinama įvairių valstybės institucijų – Mokesčių inspekcijos, Generalinės prokuratūros, Lietuvos banko, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir kt. Generalinės prokuratūros pavedimu informaciją dėl importuotų trąšų, kurių gamintojas – „Minudobreniya“, tyrė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, kuri, išnagrinėjusi bendrovės pateiktus dokumentus, ikiteisminio tyrimo nė nepradėjo, kadangi tam nebuvo jokio pagrindo. Pažeidimų nenustatė ir kitos institucijos, tačiau politiniai R. Karbauskio oponentai valstybės institucijų pagalba nuolat menkino „Agrokoncerno“ reputaciją ir gerą vardą. Neabejotina, kad tokiu būdu, t.y. kenkdami ir bendrovei viešai mesdami nepagrįstus kaltinimus nesąžiningi politikai siekė politinių tikslų.

Agrokoncernas“ savo veiklą vykdo skaidriai ir sąžiningai dvidešimt aštuntus metus ir didžiuojasi užtarnautu geru vardu. Bendrovė laikosi teisės aktų bei aukščiausių verslo standartų“, – teigia E. Šakys. Jis tikisi, kad nepaisant politinių povandeninių srovių, ginčas dėl antidempingo muitų taikymo bus išnagrinėtas objektyviai, kruopščiai ir išsamiai, įvertinant ne tik muitinės paaiškinimus, bet ir „Agrokoncerno“ pateiktus įrodymus.