2021 M. RUGPJŪČIO 21 D. NR. 93 (4240)
Šalies žemdirbiai vėl susiduria su sunkiu ir sudėtingu, paruošiamųjų darbų kitam sezonui, laikotarpiu. Dėl nepalankių meteorologinių sąlygų niekaip nepasibaigianti javapjūtė, trukdo imtis dirvos ruošimo darbų. Šių metų „Agrokoncerno“ ūkių patirtis dar kartą patvirtino laiku atliekamų darbų svarbą – laukai, nors ir paveikti aukštų temperatūrų, praėjusiais metais buvo laiku suskusti, apsėti, pakankamai aprūpinti maisto medžiagomis (o ypač kaliu) bei gerai prižiūrėti vegetacijos metu, o tai leido užauginti neprastą, 1-1,5 t/ha didesnį derlių. Kalis, kaip žinia, labai svarbus vandens įsisavinimui ir išlikimui augaluose. Šiemet, žieminių kviečių vidutiniškai kūlėme- 6,4 t/ha, tuo tarpu žieminių rapsų – 3,5 t/ha. Taigi, esant aukštesnėms grūdų supirkimo kainoms, rezultatas finansiniu atžvilgiu bus artimas pernykščiam.
Šiais metais trąšos yra gerokai brangesnės nei pernai. Kainos vis dar didėja, o šiam procesui daro įtaką daugybė veiksnių - kintančios dujų kainos, Europos gamintojams atsiradę CO2 mokesčiai, susidaręs pasaulinis trąšų poreikis, ateityje mūsų regionui pridės prie kainos dar mažiausiai 10-15 procentų ir baltarusiškų trąšų įvežimo uždraudimas. Daug kas puikiai prisimena kainų lūžį prieš gerą dešimtmetį - tačiau tada, pardavėjų sandėliai buvo pilni, o trąšoms nebebuvo pirkėjų. Po šių pamokų, trąšų platintojai perka produkciją tik apsirūpinti trumpam periodui, todėl turime visiškai kitą situaciją.
Dabar, norint patręšti vieną hektarą NPK trąšomis, teks išleisti daugiau nei pernai - apie 30-35 eurais. Iš pirmo žvilgsnio, gali pasirodyti brangu, tačiau viena tona grūdų šiai dienai pabrango daugiau (javai - 50-60 Eur/t), todėl kur kas blogiau yra neužauginti derliaus ar jo kokybės. Žinome, jog ir azotinės trąšos šiuo metu yra brangesnės apie 100-120 Eur/t lyginant su praėjusiais metais, taigi pagal poreikį vienam hektarui, teks skaičiuoti dar 1 toną būsimo derliaus. Viso, trąšų brangimas sunaudos apie 2 tonų grūdų derliaus pabrangimą (t.y 100-120 Eur), tačiau gera žinia, jog hektare derliaus būna kelis kartus daugiau nei 2 tonos, o tai paskatina auginti jį didesnį. Trumpai - trąšų brangimas neatsveria derliaus pabrangimo. Turime investuoti į savo pasėlius ir toliau.
Žinoma, jeigu gavome mažesnį derlių, tai ir tręškime mažiau, atsižvelgdami į tai, kiek maisto medžiagų išnešėme su derliumi. Bet būtina nepamiršti – pernai metais gavome didesnius derlius nei, kad grąžinome maisto medžiagų atgal į dirvą. Atsižvelgiant į skaičiavimus Lietuvoje, pernai su derliumi buvo išnešta apie 20 % daugiau maisto medžiagų nei, kad buvo patręšta, o tai svarbu. Jeigu šiemet rapso gavome apie 2,8-3,2 t/ha ar kviečių 5,5-6 t/ha, tada NPK(S) 8-19-29(3) ar NPK(S) 9-14-27(7) turime tręšti apie 250 - 350 kg/ha, priklausomai nuo dirvos turtingumo ir jos savybių.
Inovacijų ir tyrimų centro „AgroITC“ rezultatai dar kartą įrodė jog tinkamai prižiūrėti augalai yra gerokai dosnesni (1-1,5 t/ha daugiau), o kai kuriose veislėse kviečių derlius didesnis net iki 3 t/ha. Šiemet, nors ir vyraujant nepalankiam augimo laikotarpiui, žieminių kviečių 'Artist' ir 'Euforia' derlius tiek valstybinėse veislių bandymų stotyse, tiek Agrokoncerno moksliniame padalinyje „AgroITC“, buvo 9-10 t/ha, o tokių žieminių kviečių veislių kaip 'Wilejka', 'Janne' derlingumas siekė arti 9 t/ha. Panaši šių veislių tendencija yra ir Agrokoncerno ūkiuose, o šalies žemdirbių ūkiuose derlingiausios buvo žieminių kviečių veislės 'Artist' ir 'Euforia'. Be abejo, svarbu turėti ir ankstyvesnės veislės pasėlių kaip 'Aspekt', bei geros kokybės grūdus formuojančios, mažiau reiklios augimo sąlygoms 'Wilejka', kurios derlius gamyboje siekė iki 7 t/ha.
Dabar, drėgnos dirvos ir pakankamai šiltas oras suteikia geras galimybes sėti žieminius rapsus, kurie turėtų būti pasėti iki rugpjūčio pabaigos, kad susiformuotų tinkami augalai žiemojimui.
Kviečiu visus žemdirbius pasitarti su „Agrokoncerno“ agronomais-konsultantais regionuose ir priimti Jums tinkamiausius sprendimus įvairiais žemės ūkio klausimais.
Edgaras Šakys
UAB „Agrokoncernas“ direktorius
