Dr. Eglė Petraitienė, UAB „Agrokoncernas“ Inovocijų ir tyrimų centro „AgroITC“ vadovė
Brangstant trąšoms ūkininkai ieško sprendimų, kaip užauginti derlių mažesnėmis sąnaudomis. Atrodytų viskas paprasta – mažiau trąšų, mažiau išlaidų. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į kelis aspektus ir nepamiršti, kad optimalus augalų aprūpinimas maisto medžiagomis yra svarbus žingsnis link didesnio lauko augalų produktyvumo.
„Agrokoncerno“ Inovacijų ir tyrimų centre „AgroITC“ jau kelerius metus atliekami tiek lauko tikslieji bandymai, tiek laboratoriniai tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kiek maisto medžiagų yra sukaupiama ne tik paskutinėse augalų augimo fazėse – grūduose ir šiauduose, bet ir kiek maisto medžiagų randama augaluose skirtingais augimo tarpsniais.
Cheminiai elementai, tokie kaip fosforas, azotas, kalis, siera ir visa eilė mikroelementų, dalyvauja gyvybiškai svarbiuose fiziologiniuose, biologiniuose bei cheminiuose procesuose, vykstančiuose visame augale. Tik subalansuotas reikalingų cheminių elementų kiekis užtikrins stiprų augalų augimą ir vystymąsi, tuo pačiu lems didelį geros kokybės derlių.
Šį sezoną atlikome tiksliuosius lauko bandymus ir laboratorinius tyrimus su žieminių kviečių veislės 'EUFORIA' ir žieminių rapsų veislės 'DUPLO' augalais. Atlikta ne tik augalų biometrinė analizė, bet ir tyrinėta, kokį cheminių elementų kiekį augalai sukaupia pagrindiniais augimo tarpsniais.
Gauti tyrimų duomenys rodo pagrindinių maisto medžiagų pasiskirstymą ir kiekį žieminių kviečių 'EUFORIA' antžeminėse ir požeminėse augalo dalyse skirtingais augalų išsivystymo tarpsniais.
Mažiausiai maisto medžiagų buvo sukaupta anksti pavasarį, tik atsinaujinus žieminių kviečių augalų vegetacijai (BBCH 27). O daugiausiai maisto medžiagų (daugiau nei 10 kartų) augaluose buvo sukaupta baigiant žydėti (BBCH 67–69). Antžeminėje augalo dalyje, palyginti su šaknimis iki 20 cm gylio, maisto medžiagų buvo sukaupta žymiai daugiau. Per visą vegetacijos laikotarpį, išskyrus bamblėjimo tarpsnį, daugiausiai buvo sukaupta azoto. Bamblėjimo tarpsniu antžeminėje augalo dalyje daugiausiai buvo sukaupta kalio. Didelių fosforo ir sieros svyravimų skirtingais tarpsniais nebuvo nustatyta. Tolygus šių elementų kiekio didėjimas vyko per visą vegetaciją. Žieminiai kviečiai grūdo formavimosi tarpsnį pasiekė sukaupę 1 ha plote azoto (N) – 344 kg, fosforo (P2O5) – 87 kg, kalio (K2O) – 304 kg ir sieros (S) – 25 kg.
Atlikus žieminių rapsų 'DUPLO' tyrimų analizę nustatyta, kad daugiausiai maisto medžiagų buvo sukaupta ankštarų vystymosi tarpsniu (BBCH 75). Lyginant su kitais šių rapsų išsivystymo tarpsniais, ankštarų vystymosi tarpsniu jie daugiausiai buvo sukaupę azoto ir sieros. Gerokai didesnis kalio kiekis nustatytas stiebo ilgėjimo (BBCH 35) ir žydėjimo tarpsnio pabaigoje (BBCH 69). Fosforo sukaupti kiekiai gana tolygiai pasiskirstė nuo stiebo ilgėjimo iki ankštarų išsivystymo tarpsnio. Žieminiai rapsai brendimo tarpsnį pasieks sukaupę 1 ha plote azoto (N) – 340 kg, fosforo (P2O5) – 56 kg, kalio (K2O) – 296 kg ir sieros (S) – 68 kg.
Svarbu tai, kad žieminių kviečių ir žieminių rapsų augaluose sukauptas didžiausias maisto medžiagų kiekis prieš kviečių grūdo formavimosi ir rapsų brendimo tarpsnius turės didelės įtakos būsimam augalų derliui. Ištirtas bendras maisto medžiagų augaluose kiekis daug pasako apie jų poreikius. Remiantis šiais tyrimais, galima numatyti ne tik kiek maisto medžiagų augalams reikia vegetacijos metu, bet koks medžiagų kiekis yra išnešamas su derliumi. O priešingu atveju, jei maisto medžiagos nėra sugrąžinamos ar augalai augdami jaučia jų stygių, derlius bus kur kas menkesnis. Atlikta žieminių rapsų augalų biometrinė analizė ankštarų vystymosi tarpsniu parodė, kad tinkamai prižiūrėtų žieminių rapsų pasėlyje vidutiniškai vieno augalo ankštaros svėrė net 1 kg. Tuo tarpu netręšti ir menkai prižiūrėti žieminiai rapsai buvo išauginę 2 kartus mažesnę augalų masę ir vidutiniškai tik 400 gramų svorio ankštarų ant augalo.
Taigi, netręšiant dirvos, pasiekti aukštų derlingumo rezultatų praktiškai neįmanoma. Svarstant, kiek ir kodėl augalus reikia tręšti, vertėtų paanalizuoti tyrimų duomenis, atlikti dirvožemio tyrimus, peržiurėti savo žemės tręšimo planus ir reikalingą maisto medžiagų kiekį paskaičiuoti individualiai, atsižvelgiant į dirvos turtingumą.
Nors trąšų kainos ir kyla, tačiau kartu vertinant ir grūdų kainas, sąnaudos trąšoms praktiškai nepadidėjo. Dėl esamos geopolitinės situacijos kviečiame pasirūpinti trąšomis nelaukiant paskutinių terminų. Papildomos informacijos Jums suteiks UAB „Agrokoncernas“ regioniniai konsultantai.
