„Agrokoncerno“ įmonių grupė Kuršėnuose, nuo 2005 metų nebeveikiančio Pavenčių cukraus fabriko teritorijoje, planuoja statyti vieną moderniausių Europoje giluminio grūdų perdirbimo gamyklą.
Už daugiau nei 300 milijonų vertės projekto įgyvenimą atsakingos įmonės „Agrokoncernas GDP“ direktorės pavaduotojas Imantas Motiejūnas ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kuršėnų miesto seniūnijos seniūnas Vytautas Gedmontas susitiko su vietos gyventojų atstovais.
Pirmasis susitikimas su vietos bendruomene ir projekto pristatymas vyko beveik prieš metus Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centre. Šį kartą kaimynystėje įsikūrusių gyventojų atstovus buvo nuspręsta pasikviesti į teritoriją, kurioje po penkerių metų turėtų stovėti nauja gamykla.
„Agrokoncernas GDP“ atstovas suinteresuotiems asmenims papasakojo apie planuojamus darbus ir atsakė į bendruomenei rūpimus klausimus. Svarbiausias iš jų – ar nauja gamykla netrikdys šalia įsikūrusių gyventojų kasdienybės.
„Teritorija, kurioje planuojame statyti gamyklą, yra pramoninės paskirties. Į jos projektavimo darbus yra įtrauktas išsamus Poveikio aplinkai vertinimas, kurio metu bus nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės bei sąlygos. Tai reiškia, kad visi gamybos procesai turės pilnai atitikti šiuo metu įstatymais įtvirtintus Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus“, – kalbėjo „Agrokoncernas GDP“ atstovas.
Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) apima plačius, tokio tipo gamykloms taikomus reikalavimus, tokius, kaip garsai, kvapai, oro kokybė, transporto srautai, gamybos procesų saugumas, draugiškumas aplinkai bei žmonėms – ne tik darbuotojams, bet ir aplinkiniams gyventojams.
„Tai bus viena moderniausių gamyklų Europoje. Jos veikla bus paremta žiedinės ekonomikos principu. Tai reiškia, kad gamykloje bus dirbama be atliekų. Jos neįmanoma palyginti su dar tarpukariu veiklą pradėjusiu ir šioje teritorijoje veikusiu cukraus fabriku, nes tiek technologiniai, tiek gamybiniai sprendimai yra visiškai kiti. Šiuolaikinės technologijos ir įrengimai leidžia ženkliai sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių gerovei“, – sakė I. Motiejūnas.
„Agrokoncernas GDP“ atstovas atkreipė dėmesį, kad pramoninio rajono kaimynystėje gyvenamieji būstai kūrėsi kartu su tuo metu veikusiu Pavenčių cukraus fabriku. Tuo metu buvo poreikis apgyvendinti darbuotojus, kurie kūrėsi šalia darbo vietos. Tikėtina, kad ir atsidarius naujai gamyklai, gyvenamosios vietos poreikis tik didės. Kai prieš septyniolika metų gamykla buvo uždaryta, joje liko grūdų elevatoriai ir kita likusi infrastruktūra. Jie savo funkcijas atlieka ir iki šiol.
Gamykloje per metus planuojama perdirbti 500 tūkst. tonų kviečių. Ji veiks visus metus nepertraukiamu nepertraukiamu grafiku, todėl gyventojų atstovai nuogąstauja dėl geležinkelio keliamo triukšmo, būsimų autotransporto srautų.
Pasak I. Motiejūno, judėjimas šioje vietoje vyksta ir dabar. Pavenčių geležinkelio atkarpa naudojasi ir daugiau verslo subjektų. Nuo 2025 metų yra planuojamas šios geležinkelio atšakos elektrifikavimas. Nors krovinių vežimas geležinkeliu šiuo metu ir taip yra kelis kartus mažiau taršus krovinių gabenimo būdas, po elektrizacijos tarša dar labiau sumažės.
Vietos gyventojų atstovai taip pat atkreipė dėmesį į netinkamos būklės autotransporto žiedą, kurio apkrovos, pastačius gamyklą, tikėtina, dar padidės. I. Motiejūnas paaiškino, kad šis objektas priklauso ne teritorijos savininkams, o Valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai.
„Įmonė negali tiesiogiai prisidėti prie žiedo sutvarkymo, tačiau savo dalį sumokėsime per mokesčius valstybei. Su nauja gamykla į miestą ateis ir investicijos, kursis naujos darbo vietos, plėsis paslaugų sektorius“, – apibendrino jis.
 ir Vytautas Gedmontas (kairėje).jpg)
I. Motiejūnas (dešinėje) ir Vytautas Gedmontas (kairėje)
Dar vienas kaimynystėje įsikūrusiems gyventojams aktualus klausimas, kokia bus šalia gamyklos esančios vadinamosios kalkių duobės teritorijos paskirtis. I. Motiejūnas patikino, kad naujų objektų joje statyti kol kas nėra numatyta. Šiuo metu apleista, žolėmis ir krūmynais užleista teritorija su keliais dirbtinio vandens tekiniais bus sutvarkyta ir prižiūrima.
Pasak jo, su gamyklos statybomis pasikeis ir pačios teritorijos estetinis vaizdas, šis pramoninis rajonas taps tvarkingesnis ir patrauklesnis vietos gyventojams. Bus tvarkoma aplinkinė teritorija, išvežtos šiukšlės. Tai yra aktuali problema, nes apleisti plotai šiuo metu yra paversti nelegaliais šiukšlynais, kurie, pasak I. Motiejūno, tikrai nepuošia miesto veido.
Projektą vystanti įmonė „Agrokoncernas GDP“ taip pat bus aktyvi bendruomenės procesų dalyvė, teiks paramą vietiniams projektams ir socialinėms iniciatyvoms. Kad tai – ne tik tušti žodžiai rodo ir „Agrokoncerno“ įmonių grupės jau įgyvendintos iniciatyvos.
Įmonė yra skyrusi paramą Šiaulių rajono jaunimo centrui, taip pat Šiaulių rajono savivaldybei padovanojo pastatą, kuris po renovacijos tapo viena moderniausių bibliotekų Lietuvoje.
Planuojama, kad gamyklai aptarnauti būtų sukurta iki 300 darbo vietų, iš kurių pusė būtų skirtos aukštos kvalifikacijos specialistams.
Skaičiuojama, kad įgyvendinus šį projektą gamykla kasmet galėtų generuoti apie 300 milijonų eurų apyvartos, o darbuotojų darbo užmokesčio fondas kasmet sudarytų iki 10 milijonų eurų. Tai reiškia, kad šiame regione kiltų ne tik pragyvenimo lygis, bet ir vyktų paties Kuršėnų miesto plėtra.
 bendrauja su gyventojų atstovais.jpg)
I. Motiejūnas (kairėje) bendrauja su gyventojų atstovais
