Maisto medžiagos žemės ūkio augalams


Žemės ūkio augalų auginime svarbu ne tik paruošti dirvą ir pasėti, bet įgyvendinti bei suprasti visą kompleksą priemonių bei metodų, reikalingų derliui išauginti. Viena svarbiausių priemonių derliui išauginti – tręšimas.

 

Žalioji masė išauginama dėl augalų sugebėjimo saulės šviesą fotosintezės pagalba paversti chemine energija. Šiuo metodu augalai sukaupia organinę medžiagą iš mineralinių medžiagų.

 

Be saulės, arba radiacinės energijos, augalams reikia vandens. Mineralinės medžiagos, esančios dirvožemyje, be lietaus ar laistymo nebūtų prieinamos augalams, nebent jos yra ištirpusios dirvožemio terpėje.

 

Mineralines medžiagas, reikalingas augalams galime skirstyti į dvi grupes:


• pagrindinės mineralinės medžiagos: azotas, fosforas, kalis;

• papildomos ir mikroelementų medžiagos: magnis, manganas, varis, boras.

 

Nors dirvožemyje jų kiekiai nedideli ir augalams jų reikia taip pat nedideliais kiekiais, visgi mikroelementų įtaka derliui tokia pat didelė kaip ir pagrindinių mineralinių medžiagų. Natūralu, jei vieno kurio nors elemento – pagrindinio ar mikroelemento – trūkumas neigiamai įtakoja žemės ūkio augalų derlių.

 

Tręšimas maisto medžiagomis turi būti subalansuotas, nes tiek pagrindinės mineralinės medžiagos, tiek mikroelementai veikia ne kiekvienas atskirai, o komplekse su kitais. Todėl, esant vienos kurios nors maisto medžiagos ar mikroelemento trūkumui arba pertekliui, augalui gali sutrikti kitos mineralinės medžiagos ar mikroelemento įsisavinimas.

 

Daugeliu atveju maisto medžiagų trūkumai gali būti „užmaskuoti“ pvz., nematomi arba pasireikšti ligų proveržiais. Jeigu trūkumas didelis, ant augalo atsiranda charakteringi maisto medžiagų trūkumo bruožai ir tuomet būtinas skubus patręšimas reikiamomis maisto medžiagomis. Paprastai negalvojama apie problemą kol jos nesimato. Augalų aprūpinime maisto medžiagomis tuo vadovautis negalima - akivaizdžiai matomi maisto medžiagų trūkumai augaluose jau reiškia derliaus nuostolį.