Fosforo svarba

Augalai iš dirvožemio pasisavina apie 5-20 % judriojo (P₂O₅) fosforo (pasisavinimo proc. priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties, pH, judriojo fosforo kiekio dirvožemyje).

Kritinis fosforo trūkumo periodas 5 – 6 savaitės po sėjos. Per pirmas 2 savaites augalai pasisavina apie 15% reikiamo kiekio. Jauni augalai fosforą pasisavina intensyviau. Kultūriniai lauko augalai fosforą iš dirvožemio pasisavina H₂PO₄-; HPO₄^2- ir H₂PO₃- formomis. Kultūriniai augalai fosforo PO₄^3- forma nepasisavina.

Fosforo pasisavinimas priklauso nuo trąšų tirpumo ir dirvožemio pH.
Esant rūgščiam dirvožemiui, dalis fosforo įterpto superfosfato Ca(H₂PO₄)₂, amofoso NH₄H₂PO₄ ar diamofoso (NH₄)₂HPO₄ forma, pereina į augalams neprieinamus junginius, t.y. aliuminio (AlPO₄) ar geležies (FePO₄) fosfatus.

Esant šarminiam dirvožemiui, dalis fosforo, įterpto superfosfato Ca(H₂PO₄)₂, amofoso NH₄H₂PO₄ ar diamofoso (NH₄)₂HPO₄ forma, pereina į augalams neprieinamus junginius, t.y. kalcio (CaPO₄) ar magnio (MgPO₄) fosfatus.

Veiksniai, intensyvinantys fosforo pasisavinimą:

• Dirvožemio pH sureguliavimas (kalkinimas, fiziologiškai šarminių trąšų naudojimas, org. trąšų naudojimas ir kt.);
• Tręšimo būdas (apie 1/4 fosforo nepasisavinama dėl per didelio atstumo iki šaknų sistemos. Sprendimas - lokalus tręšimas);
• Mikroorganizmų veiklos intensyvinimas (kalkinant, įterpiant organines trąšas ir kt.);
• Mikorizė (augalo ir grybo partnerystė. Šiuo atveju siurbiamasis plotas padidėja nuo 100 kartų);
• Drėgmės kiekis;
• Organinių medžiagų kiekis.

Kalio svarba

Kalio chloridas (KCl) – dirvožemį rūgštinanti trąša. Tai trąšos, skirtos augalų tręšimui prieš sėją. Lengvuose dirvožemiuose galimi nedideli kalio nuostoliai dėl išsiplovimo. Kalio (K+) joną dirvožemis sorbuoja, todėl jo išsiplovimo galimybės iš kalio trąšų yra daug mažesnės nei azoto iš salietrų (NO₃-).

Kalio sulfatas (K₂SO₄) – dirvožemį rūgštinanti trąša. Tai trąšos, skirtos augalų tręšimui prieš sėją. Lengvuose dirvožemiuose galimi nedideli kalio ir sieros nuostoliai dėl išsiplovimo.

Augalai iš dirvožemio pasisavina apie 15-30 % judriojo (K₂O) kalio (pasisavinimo proc. priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties, pH, judriojo kalio kiekio dirvožemyje).

Kalio panaudojimo intensyvumas
• Pakalkinus dirvožemį, optimalias kalio trąšų normas rekomenduojama padidinti iki 1,5 karto.
• Kalio katijonai gali išsilaikyti molio mineralų sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemiuose. Daugiau jų būna dirvožemio gilesniuose horizontuose, taip pat dirvožemiams dažnai džiūstant ar drėgstant. Dirvožemis gali išlaikyti tik fiksuotą katijonų kiekį. Jo prieinamumas augalams priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties.
• Kalio prieinamumas didesnis lengvesniuose dirvožemiuose.
• Džiūstant ir drėgstant sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemiams, juose gali būti fiksuota 31- 65 % su trąšomis įnešto kalio. Sunkesniuose dirvožemiuose kalio trąšas, turinčias chloro, rekomenduojama išberti rudenį, kad išsiplautų chloras.