Didžiausias Europoje pienininkystės ūkis pradeda veiklą – į Radviliškį atvyko pirmosios telyčios

Pienininkystės verslo žemėlapyje atsirado naujas vardas. Radviliškyje, Bebrujų kaime, duris galvijams atvėrė „Agrokoncerno grupės“ didžiausias ir moderniausias karvių fermų kompleksas Europoje. Planuojama, kad jame bus laikoma apie 10 tūkst. galvijų, iš jų – apie 4,5 tūkst. melžiamų karvių banda.

„Ateities ūkyje“ šiuo metu yra daugiau nei 500 telyčių. Apie pusė jų buvo atgabentos iš grupei priklausančių ūkių, kitos atgabenamos iš Vakarų Europoje lyderiaujančių karvių fermų kompleksų. Didžiąją galvijų dalį sudaro produktyvumu pasižyminčios Holšeinų veislės telyčios.

Jos pirmosios atvyksta į fermą, vėliau, keliais etapais, 53 hektarų teritorijoje įsikūrusiame komplekse bus apgyvendintos ir melžiamos karvės.

„Agrokoncerno grupei“ priklausančios įmonės „Žemės ūkio inovacijų centro“ direktoriaus pavaduotojo gyvulininkystei Deivido Medžiuolio teigimu, pieno gamybą planuojama pradėti vasario pradžioje. Pirmųjų veršelių iš atvykusių telyčių laukiama kovo viduryje.

„Galvijus fermų komplekse apgyvendiname etapais, skirdami laiko adaptacijai. Iš užsienio atvykusios telyčios yra karantinuojamos, vakcinuojamos, tiriama jų sveikata. Visas procesas vyksta sklandžiai, neturime jokių incidentų. Telyčios, tiek vietinės, tiek atvykusios iš užsienio jaučiasi gerai“, – pasakoja jis.

„Ateities ūkio“ fermų kompleksas išsiskiria ne tik savo dydžiu, bet ir moderniais sprendimais. Jame skiriamas ypač didelis dėmesys gyvulių gerovei.

„Vienam galvijui skirta erdvė, lyginant su kitais Europos ūkiais, yra didžiausia. Karvės turi pakankamai erdvės judėti, gulėti, turi patogų priėjimą prie pašaro, geriamo vandens, specialių, kasymuisi skirtų šepečių. Guoliavietės suformuotos iš durpių ir šiaudų, todėl yra sausos ir patogios“, – apie galvijų laikymo sąlygas pasakoja D. Medžiuolis.

Karvių fermų komplekse taip pat jau patvirtinta ir galioja gyvulių gerovės politika, su kuria privalo susipažinti ir laikytis visi darbuotojai.

Pagal jos nuostatas bendrovėje taikoma nulinė tolerancija bet kokiam netinkamam elgesiui su gyvūnais. Taip pat fermų komplekse draudžiamas hormonų ar antibiotikų naudojimas produktyvumui skatinti. Antibiotikai gali būti naudojami tik gydymo tikslais pagal veterinaro nurodymą, o jų profilaktinis ar prevencinis naudojimas nėra leidžiamas.

„Agrokoncerno grupė“ yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU). Jo mokslininkai taip pat įsitrauks į įvairius procesus.

Pasak „Agrokoncerno grupės“ savininko Ramūno Karbauskio, šios partnerystės pagrindinis tikslas yra sukurti pasaulyje analogų neturintį pienininkystės modelį, kuris apimtų visą grandinę – nuo pašaro gamybos iki pieno gamybos pasitelkiant naujausias mokslo žinias ir inovacijas.

Ilgalaikė šio projekto vizija – dar keturi tokie kompleksai, kurie tiektų reikiamą kiekį pieno perdirbimo gamyklai. Ši strategija leistų sustiprinti šalies pieno ūkį ir sumažinti kasmet vis didėjantį žaliavinio pieno deficitą. Taip pat prisidėti prie lietuviško pieno produktų eksporto rinkos dalies didinimo tarptautinėse rinkose.

„Lietuva Europos Sąjungoje yra antirekordininkė pagal galvijų tankį hektare. Šalyje, dėl žemės ūkio politikos, o tiksliau jos nebuvimo, per du dešimtmečius pieno gamybai skirtų karvių bandos vidurkis sumažėjo daugiau nei dvigubai. Pieno gamintojų sumažėjo daugiau nei dešimt kartų. Dar viena tiksinti bomba – ūkininkų amžius. Daugiau nei 44 tūkst. gyvulių augintojų šiandien yra perkopę 60 metų. Jaunimas negrįžta į ūkius, o pieno poreikis didėja. Taigi, kai yra sakoma, kad dideli kompleksai naikina smulkiuosius ūkius, remiantis statistikos duomenimis – jie jau yra sunykę“, –sako R. Karbauskis. Pasak jo, toks vienas kompleksas neišspręs susidariusių problemų, su kuriomis susiduria ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos pienininkystės sektorius.

„Prognozuojama, kad Europos Sąjungoje karvių skaičius ir toliau mažės, tačiau tikėtina, kad situaciją šiek tiek gelbės didėjantis produktyvumas. Todėl tikimės, kad ir mūsų sprendimas fermų komplekse formuoti bandas iš stipriausių Vakarų Europos ūkių, padės ne tik pagerinti produktyvumo rezultatus, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje pasiūlyti šalies ūkiams genetiškai stiprias bandas“, – sako R. Karbauskis.

Didžiausias karvių fermų kompleksas Europoje išsiskiria ir technologiniais sprendimais, kurie leidžia maksimaliai optimizuoti įvairius procesus.

„Ateities ūkyje“ iš viso bus sukurta apie 50 darbo vietų, taip pat „Agrokoncerno grupė“ investuoja į personalo kvalifikaciją, nuolatinį kompetencijų ugdymą.

Skaičiuojama, kad per dieną karvių fermų komplekse bus primelžiama apie 150 tonų natūralaus pieno.

Šalia komplekso 2027 metais pradės veikti biometano jėgainė, kuri iš organinių galvijų srutų gamins aukštos kokybės standartus atitinkančias biometano dujas. Į bendrą tinklą tiekiamos dujos prisidės prie tvarios energetikos plėtros ir importuojamų dujų mažinimo.

„Ateities ūkio“ kompleksas buvo pastatytas ir paruoštas priimti pirmuosius galvijus per beveik pusantrų metų. Projektą įgyvendino tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“. Aukštos kokybės įrangą ir robotizuotus sprendimus kompleksui tiekia vieni iš pienininkystės sektoriaus lyderių „DeLaval“.

„Ateities ūkyje“ ši bendrovė įrengė didžiausią rinkoje, 100 vietų karvių melžimo karuselę, taip pat šiuo metu yra diegiama moderni, dirbtinio intelekto sprendimais paremta galvijų sveikatos ir pieno kokybės stebėsenos sistema.

Į „Ateities ūkio“ fermų kompleksą buvo investuota daugiau nei 80 mln. eurų.

Apžiūrėti kompleksą iš arti ir pamatyti pirmąsias jo gyventojas telyčias galite šiame video: