Šiuo metu ūkiuose – ateinančio sezono darbų planavimo metas. Ryškėja tendencija, kad ūkiai tampa vis labiau skaitmenizuoti, o žemdirbiai aktyviai domisi technologinėmis naujienomis.
Tai pastebi ir „Agrokoncerno“ įmonių grupės Agro tiksliųjų technologijų „AgroTTC“ komanda, suorganizavusi vienos dienos seminarą ūkininkams „Tiksliu žingsniu į ateitį“. Renginio tikslas buvo pristatyti ir apžvelgti technologines naujienas, pasidalinti sezono metu atliktų tyrimų rezultatais ir sukaupta patirtimi.
Naujovės testuojamos specialiame ūkyje
Pasak Agro tiksliųjų technologijų centro vadovės Mildos Jankauskienės, tai, kad dalyvių skaičius ženkliai viršijo lūkesčius rodo, kad žemdirbiams tikslioji žemdirbystė yra svarbi ir aktuali tema. Žemės ūkio specialistai aktyviai ieško būdų, kaip ekonomiškai, tvariai bei efektyviai užauginti kokybišką derlių.
„Keičiantis klimatui, griežtėjant aplinkos apsaugos reikalavimams, brangstant augalų apsaugos produktams bei trąšoms ūkininkai susiduria su daugybe iššūkių. Jiems spręsti dažnai reikia kompleksinių sprendimų, kurių veiksmingumas būtų patikrintas ir pagrįstas. Savo moksliniame padalinyje turime galimybę visus juos tikrinti praktikoje ir rezultatais dalintis su klientais bei partneriais“, – sako M. Jankauskienė.
„Agrokoncerno“ įmonių grupė vysto unikalų projektą „Ateities ūkis“. Prieš kelerius metus buvo priimtas sprendimas vieną iš „Agrokoncerno“ ūkių paversti pavyzdiniu, kuriame būtų diegiami ir išbandomi naujausi inovatyvūs technologiniai sprendimai. Šiandien ūkio komanda jau gali pasidalinti nuveiktais darbais ir jų rezultatais.
Tikslusis purškimas pagal dronų sudarytus žemėlapius, tręšimo bandymai pasitelkiant azoto sensorius, skaitmenines programas, sėjimas kintama norma pagal palydovines nuotraukas, molekuliniai tyrimai, naujų žemės ūkio padargų kokybės vertinimai – tai tik keletas iš ūkyje išbandytų sprendimų.
Iš viso „Ateities ūkyje“ yra 2200 hektarų dirbamos skirtingų dirvožemių tipų žemės. Apie 60 proc. dirvožemio jau yra ištirta, likusią dalį planuojama ištirti per ateinančius metus.
Agro tiksliųjų technologijų centro „AgroTTC“ vadovė Milda Jankauskienė: „Skirtingiems dirvožemiams reikia skirtingų sprendimų“.
Dirvožemio tyrimai – ne prabanga, o būtinybė
Pasak M. Jankauskienės, bet kokie darbai ūkyje turėtų prasidėti nuo dirvožemio vertinimo. Būtent dirvožemio tyrimai padeda objektyviai įvertinti dirvos būklę ir jos poreikius.
„Skirtingiems dirvožemiams reikia skirtingų sprendimų. Nustatę, kokių mineralinių medžiagų trūksta, o kurių yra pakankamai, galime tiksliau planuoti ūkio investicijas, efektyviau naudoti trąšas. Tokiu būdu yra tausojamas tiek pats dirvožemis, tiek aplinka. Vėliau duomenis galima palyginti ir matyti, kokios priemonės yra efektyvios, kurie sprendimai pasiteisina“, – paaiškina patyrusi agronomė.
Ūkiuose kaupiant vis daugiau duomenų atsiranda skaitmeninių sprendimų poreikis. Informacija, kuri yra ne tik kaupiama, bet ir analizuojama, padeda dirbti žymiai efektyviau.
Įmonės „Agrokoncernas“ produkto vadybininkė Justina Plioplytė seminaro metu pristatė ūkio valdymo programos „Agro247“ galimybes. Pavyzdžiui, tręšimo ir purškimo darbus atliekant pasitelkus kintamos normos žemėlapius, juos minėtoje ūkio valdymo sistemoje galima padaryti kelių mygtukų paspaudimu.
Taip pat šioje platformoje galima planuoti ūkio darbus, pildyti augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą, fiksuoti kitus svarbius duomenis.
„Ateities ūkiai nebus įsivaizduojami be valdymo sistemų, nes informacijos kiekiai sparčiai didėja, taip pat atsiranda poreikis ją sisteminti, analizuoti ir automatizuoti procesus. Su tiksliosiomis technologijomis atsiranda poreikis naudotis žemėlapiais, fiksuoti ir sekti kitą informaciją. Šios sistemos yra nuolat vystomos ir atnaujinamos, todėl padeda atliepti ūkininkų poreikius“, – sako J. Plioplytė.
Produkto vadybininkė Justina Pliopytė: „Ateities ūkiai nebus įsivaizduojami be valdymo sistemų“.
Laukų monitoringui – autonominės dronų stotelės
Dronai ūkiuose – jau ne naujiena, todėl didelio ūkininkų susidomėjimo sulaukė pristatyta inovacija – autonominė dronų stotelė „Dbox“. Ji yra skirta laukų monitoringui, o vienas iš pagrindinių privalumų, kad visi procesai – nuo drono paleidimo, sugrįžimo į stotelę, baterijos pakeitimo ir pakrovimo yra visiškai automatizuoti.
Pasak šią inovaciją pristačiusio įmonės „Agrokoncernas“ produkto vadybininko Mindaugo Kavaliūno, tokios stotelės dideliuose ūkiuose sprendžia opią žmogiškųjų išteklių problemą. Dronai patys, numatytu grafiku apskrenda laukus, sudaro žemėlapius, juos apdoroja ir pateikia susistemintą informaciją.
„Ūkio darbuotojams nebereikės fiziškai važinėti po visą ūkį ir vertinti laukų būklę. Dar vienas privalumas – dronuose įmontuotos multispektrinės kameros, kurios gali matyti daugiau nei žmogaus akis. Taigi, bepiločių orlaivių užfiksuota, apdorota ir pateikta informacija yra tikslesnė ir patikimesnė. Nuosekliai, reguliariai ir tikslingai atliekamas laukų monitoringas padeda sutaupyti laiko, kurį sugaištų žmogus, taip pat efektyviai identifikuoja problemas ir suteikia galimybę jas operatyviai spręsti“, – kalbėjo pranešėjas.
Lietuvių sukurtas sprendimas jau pavasarį bus testuojamas „Ateities ūkyje“. Jame planuojama iš viso įrengti šešias tokias autonomines dronų stoteles.
Produkto vadybininkas Mindaugas Kavaliūnas: „Bepiločių orlaivių užfiksuota, apdorota ir pateikta informacija yra tikslesnė ir patikimesnė“.
Azoto sensoriai atsiperka per metus
Praėjusį sezoną „Agrokoncerno“ tiksliųjų technologijų komanda didelį dėmesį skyrė ir „CropSpec“ azoto sensorių efektyvumo testavimui. Pasak M. Jankauskienės, nors gamintojai yra pateikę įvairių tyrimų rezultatus, vienas iš tikslų buvo įvertinti sensorių efektyvumą vietinėmis sąlygomis.
Po atliktų tyrimų paaiškėjo, kad rezultatai buvo labai artimi tiems, kuriuos pateikė ir gamintojas. Pasitelkus azoto sensorius buvo gautas 3-6 proc. didesnis derlius, o azoto tręšimams sunaudota iki 13 proc. mažiau. Taip pat buvo stebima tolygesnė augalų mityba, o jų išgulimas sumažėjo nuo 80 iki 100 proc. Svarbus ir dar vienas kriterijus, kurį akcentavo M. Jankauskienė – atliekant kokybinį tręšimą su sensoriais augalų baltymingumas padidėjo 0,2-0,4 proc., o tai reiškia, kad užaugo kokybiškesnis derlius.
„Azoto sensoriai yra pasėlių stebėjimo sistema, kuri veikia realiu laiku. Jie leidžia naudotojui skenuoti pasėlius ir stebėti lauko kintamumą darbo metu, atlikti tręšimus bei purškimus kintamomis normomis pagal pasėlio poreikį realiu laiku, o surinktus duomenis naudoti analizei, tręšimo planų sudarymui. Sensorių pagalba yra užtikrinama tolygesnė augalų mityba, gerinamas azoto balansas dirvožemyje ir, žinoma, efektyviau ir ekonomiškiau naudojamos azoto trąšos“, – sako žemės ūkio ekspertė.
Jos atliktais skaičiavimais, sensorių naudojimas ūkyje atsiperka per vienerius metus, o antraisiais jau padeda sugeneruoti papildomų pajamų. Šie skaičiavimai buvo atlikti naudojantis „Ateities ūkyje“ atliktų bandymų rezultatais.
Žemdirbiai aktyviai domisi technologinėmis naujienomis, tai patvirtino vienos seminaras ūkininkams „Tiksliu žingsniu į ateitį“.
Autonominės mašinos – pakeliui į ūkius
Beveik metus pirmąjį Baltijos šalyse monotoniniams žemės ūkio darbams atlikti robotą „AgXeed“ testavęs įmonės „Agrokoncernas“ projektų vadybininkas Žydrūnas Motiekaitis pasidalijo savo patirtimi ir įžvalgomis, taip pat pristatė robotizacijos sprendimų žemės ūkyje naujienas.
Pasak jo, šiuo metu didieji gamintojai didelį dėmesį skiria klaidų mažinimui ir tikslumo didinimui, kontrolei ir darbo našumui, žmogiškųjų išteklių optimizavimui ir aplinkos tausojimui.
„Viena iš svarbių naujienų, kad trys inovatyviausios kompanijos „Claas“, „Amazone“ ir „AgXeed“ pristatė naują atvirą partnerystės sistemą pavadinimu 3A. Išvertus į lietuvių kalbą tai reiškia pažangi automatika ir autonomija. Šios kompanijos vysto tris autonomijos lygius, nuo asistavimo operatoriui, bendrą ir visiškai autonominį pilotavimą“, – su naujiena ūkininkus supažindino Ž. Motiekaitis.
Žemės ūkio technikos gamintojai koncentruojasi ne tik į savaeigę žemės ūkio techniką, bet ir įvairių padargų integravimą. Čia taip pat pasitelkiami skirtingo lygio automatizavimo sprendimai, kurių tikslas – kuo didesnė autonomija. Tačiau pilnai automatizuotų sprendimų dar gali tekti palaukti. Pirmiausiai – dėl teisinės bazės. Šiuo metu autonominių mašinų reglamentavimas yra labai griežtas, todėl jau netolimoje ateityje turės būti peržiūrimas ir keičiamas.
„Įstatyminė bazė atsilieka nuo techninės pažangos, todėl ūkiuose pilnai operuojančių autonominių mašinų dar teks palaukti. Tačiau jau dabar yra sprendimų, kurie ženkliai palengvina tiek pačios žemės ūkio technikos, tiek įvairių padargų valdymą. Nors dabar šios technologijos nėra pigios, tik laiko klausimas, kada bus plačiai naudojamos ūkiuose“, – prognozuoja Ž. Motiekaitis.
Projektų vadybininkas Žydrūnas Motiekaitis: „Nors dabar šios technologijos nėra pigios, tik laiko klausimas, kada bus plačiai naudojamos ūkiuose“.
